Archajiškoji Užgavėnių šventė, mus pasiekusi iš akmens amžiaus, švenčiama visame pasaulyje, atsižvelgiant į mėnulio fazę. 

Archajinis žmogus, besąlygiškai priklausęs nuo gamtos, augino gyvulius, kuriuos ėmė garbinti. Todėl nuo seniausių laikų pagrindiniais Užgavėnių veikėjais buvo Meška, Gervė, Ožys, Gaidys, Jautis, Avinas – toteminiai protėviai. 

Vėliau prie jų prisijungė ir Velnias su Ragana… Dar vėliau atsirado kiti veikėjai –  kareiviai, daktarai, prekeiviai, kurie „gydo“, „ciganavoja“ (buria), „targavoja“ (prekiauja) – čigonai, vengrai, žydai… Tai buvo svetimšaliai, kitataučiai, todėl vietiniai žmonės jų prisibijodavo ir stengėsi su jais gražiai sugyventi, o šventės metu ir patys jais persirengti, jų versliukus pamėgdžioti ir iš to visiems linksmybes iškelti.

Užgavėnių veikėjai lankydavo kaimynus gero linkėdami, pokštaudami, dainuodami, keldami Saulę po žiemos miego. 

Už savo gerus linkėjimus gaudavo atlygį – vaišių, o išeidami išnešdavo iš aplankytų namų visą, kas buvo blogo – ligas, piktumus, piktus burtus…